"Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio,  

našlaičio ir našlės byloje'‘.(Biblija. Įst 27,19)

IŠLAIKYTINIŲ  REVERANSAI

 ANT SKYRIAUS DURŲ PUIKUOJASI UŽRAŠAI: ,,GERIAUSIA PADĖKA DARBUOTOJUI - JŪSŲ ŠYPSENA“.   TOKIEMS ŠYPSOTIS AR SPRAGILAIS KAILĮ KARŠTI?

Neįgalusis veiksnus našlaitis Kęstas Šimašius yra patyręs begalę skriaudų. Jis  iš dalies darbingas, negeriantis, nerūkantis, sąžiningas, turintis puikią atmintį... norėtų toliau į gyvenimą kabintis savarankiškai, gaunant finansavimą jo būtiniems spec. poreikiams.  Tokios paslaugos mokomos. Jas galima  užsisakyti savarankiškai arba talkinant soc. skyrių paslaugų centrams. Tam tikslui Panevėžio medikai, talkindami jaunuoliui paruošė dokumentus, kad poreikių tenkinimui būtų skirtas nors minimalus finansavimas.

Tuo tikslu teko apsilankyti neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritoriniame skyriuje. Komisija (tik iš vienos specialistės) pareiškė, kad soc. poreikiai jaunuoliui nepriklauso pagal Panevėžio medikų paruoštus dokumentus.  Teko nustebti.

nuotr. Ši biurokratų, vadinamos komisijos (iš vienos tarnautojos), specialistė paaiškino, kad spec. poreikiai K.Šimašiui nepriklauso.

 Argi  panevėžiečiai medikai ruošia dokumentus, gaišta laiką, neįgaliuosius varinėja po komisijas ir  nesuvokia, kad jiems nereikalinga spec. poreikių pagalba? O gal  priešingai? Pastarieji  suvokia, o komisijos atstovai iš vieno asmens (vedėjas E.Kaunaitis) nori skiria pagalbą,  nori jos neskiria.

Vaikinas neišmokytas nei skaityti, nei rašyti, turi negalią,  nesugeba be dalinės pagalbos pasigaminti valgio,  (tam jo niekas neruošė),  turintis dalinį kalbos defektą, bet turi didelę motyvaciją integruotis savarankiškai į visuomenę. Vietoje to, kad nuskriaustiesiems pagelbėti, biurokratai,  tokie kaip E.Kaunaitis, užkerta jiems   kelią.

 Jo pagalbininkė pareiškė,  kad K.Šimašiui nebus tenkinamas spec. poreikių prašymas, o iš to seka, kad negaus tiems tikslams finansavimo. Vien tas faktas, kad jie kalba ne su neįgaliuoju, bet su manimi parodo, kad našlaičiui reikalinga pagalba. Tuo tarpu valdiškose globos įstaigose tokiems našlaičiams skiriamas tris-keturis kartus didesnis finansavimas nei bandant jiems kabintis į gyvenimą  savarankiškai.

  Globos įstaigos savarankiškam gyvenimui jų net  neruošia, nes jiems patiems  išsilaikyti reikalingi neįgalieji, kaip  statistiniai vienetai. Kas Valstybei  naudingiau? Penėti, kaip amaras plintančius   biurokratus ar  išugdyti ir paruošti našlaičius savarankiškam tolimesniam gyvenimui?  Kol kas,  nusipenėję biurokratai, tarsi buldozeriai,  dar labiau  griauna nualintų skriaudžiamų našlaičių ir neįgaliųjų gyvenimus.

nuotr. E. Kaunaitis skuba pasislėpti savo ,,urve“. Liko jo atvaizdo šešėlis

Prieš keletą metų teko lankytis pas tą patį Šiaulių teritorinio skyriaus vedėją Eligijų Kaunaitį. Tuo metu lydėjau neįgalų našlaitį dėl II grupės nustatymo.

E.Kaunaitis atkišęs chalato kišenę, makaluodamas joje ranką, o kitoje laikydamas kavos puodelį,  tarsi davė suprasti, kad grupė dykai nedalijama. ,,Tokių specialistų“ požiūris į žmogų vieša paslaptis.

Daugelis Lietuvos gyventojų žino, net kokie tarifai slypi  už suteiktą neįgaliojo grupę.  Tuomet negavus iš E.Kaunaičio būtinos neįgalumo II grupės  našlaičiui su juo teko varstyti kitų medicinos biurokratų duris. Pasiekus Vilniaus med. komisiją buvo nustatyta, kad jaunuoliui priklausė II gr. neįgalumas net nuo mažens. 

Tuo metu jam buvo jau 35 metai! Tai ar tokie medikai kaip E.Kaunaitis bei kiti biurokratai  gali aplamai dirbti jiems pavestą atsakingą darbą, kuris lemia žmonių likimus? Kas gali paneigti, kad pakliuvę neįgalieji į tokių  ,,specialistų“ rankas tampa statistiniai vienetai jų pasipelnijimo tikslams? Kas svarbiausia, tokie valstybės išlaikytiniai, taip elgiasi su pačiais pažeidžiamais visuomenės nariais - našlaičiais!

nuotr. Našlaitis nuliūdęs dėl biurokratinio ,,mėšlo“ elgesio

Globos namuose tokiems pamestinukams išlaikyti valstybė skiria  didžiulius pinigus.  Iš jų išėjus,  užkertamas bet koks kelias integruotis į visuomenę. Nelieka jokios valstybės biurokratų atjautos ar paramos. Priešingai, jie tik apsunkina nuskriaustųjų ir jiems talkinančių dalią. Be geranoriškos visuomeninių organizacijų, fondų, žiniasklaidos  pagalbos, tokie vargšai praranda bet kokią viltį gyventi.

Silpnesni, nepakeldami skriaudų,  nusižudo arba nemato ateities. Jie tampa išnaudojimo ir pasityčiojimo aukomis-bandomaisiais triušiais. Jie  merdi ir  tampa  standartinių vertinimo šablonų, kuriuos supranta tik valdžiažmogiai, įkaitais. Kaip tokiems sugniuždytiems nelaimėliams (dėl tėvų ir nedorų globėjų, biurokratų kaltės)   savarankiškai susitvarkyti invalidumo grupes, gauti soc. būstus, reikiamą med. pagalbą? Kaip įrodyti tokiems, kaip E.Kaunaitis ir panašiems į jį, kad būtina jiems spec. poreikių būtinybė, kad tam tikslui būtų skiriamas nors minimalus  finansavimas? 

Tenka pasidžiaugti Lietuvos žaliųjų partijos blaiviai mąstančių Seimo narių ryžtu keisti ir mažinti Seimo narių, biurokratų įstaigų ir jų ,,tarnautojų“ skaičių. Milda Dargužaitė viena iš jų. Visi partiniai klanai priveisė visose kanceliarijose, savivaldybėse, ministerijose ir visur labai daug ,,žiurkių“. Ir visi jie vyriausieji  specialistai, kad daugiau pinigėlių gautų. Turėjo kažkada būti jos naikinamos, bet priešingai jos labai greitai dauginasi ir toliau engia tautą. Prasidės dabar ,,žiurkių‘‘ maištas. M.Dargužaitei reikia laikykis ir ruošk parazitams cheminę ataką. Tauta aktyvius kovotojus prieš apkerpėjusias atgyvenas-mėšlą   palaikys.

Su tokiais, galimai išgamomis, belieka vienintelis ginklas viešinti, kad visi žinotų ir pažintų jų niekingus veidus. Padarytame ekspromtu  video įraše, tiek E. Kaunaitis, tiek jo padėjėja dangstė veidus, ir kaip tos ,,žiurkės“ lakstė kampais. Jie bijo viešumos ir bijo rodyti savo taukais nuvarvėjusius veidus.  Ar tokie ,,specialistai“ ne biurokratinės atmatos?