STRAIPSNIAI

Alvydas VEBERIS. BŪTINAS VISUOMENINIS TRIBUNOLAS

Alvydas VEBERIS

 

APGAILĖTINI TEISINGUMO VYKDYTOJAI

 

Būtinas visuomeninis tribunolas

 

 

,,Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo,

padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius,

užstokite našles".(Iz 1,17)

 

 

 "Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo. Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių. Ar neturėčiau tokių bausti?-sako Viešpats.-Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti? Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje: pranašai pranašauja melus, kunigai moko kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?" (Jer 5:27-31).

 

 

 

 

 

Panevėžio apylinkės teisėjas Kęstutis Venckus nutartyje išnagrinėjo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ne kaltinamajam D.Drageniui, bet jo atstovui gynėjui Rimvidui Valančiui pagal LR BK 140 str. 1 d. Gerai, kad nutartis ne galutinė nuteisiant niekuo dėtą teisininką. O jeigu tai būtų neskundžiamas mirties nuosprendis?

 

nuotr. Panevėžio apylinkės teisėjas Kęstutis VENCKUS

 

Tauta baigia išsivažinėti matydama tokią klaikią Lietuvos padėtį. Turbūt kiekvienas atsimena teisingus žodžius ištartus prof. V.Landsbergio: ,,Valstybė be teisingumo - tai plėšikų gauja.“

 

Mano fondas pagal 2000 metų teisiškai patvirtintus fondo įstatus atstovauja ir padeda problemas spręsti tiems, kurie savo jėgomis nebeišgali apginti savęs visose gyvenimo sferose. Ne visada tai pavyksta padaryti ir su mūsų pagalba.

Panevėžio apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Venckus ant tiek suįžūlėjo, kad jis įstatymus varto sau norima linkme. Kaip kitaip? Juk jie neliečiamieji. Už nieką neatsako, o su jais galynėtis tas pats, kaip su vėjo malūnais.

 

Pertraukų metu pakampiais traukia dūmus, kad nuraminti nuodais ir taip jų užterštus protus. Neapsikentusi Panevėžio apylinkės teismo administracija nuo savų teisėjų tokių, kaip K.Venckus, buvusios teisėjos D.Gadliauskienės, prokurorų, advokatų dalyvaujančių teismo darbe..., net neprognozuojamo apsauginio Aleksandro Šveco, kuris turi palaikyti tvarką, apsistatė kameromis, plakatais, kad viešoje vietoje traukti narkotikus-taboką draudžiama. Tuomet teisingumo vykdytojai dūūū...mus pučia paėję toliau nuo kamerų,- už kampo.

nuotr. Oi tai dūmas, tai saldumas, tai karti taboka, mano pypkė, kaip vijurkas tik kalbėt nemoka

 

Ne viename teisėjo K.Venckaus teismo posėdyje teko ir man dalyvauti (prašant nuskriaustiesiems paviešinti, nes juo nepasitiki) ir išklausyti jo priimtas nutartis. Jos sveiku protu nesuvokiamos. Jo ,,darbo“ stiliumi visuomenę esu supažindinęs aprašydamas ne viename straipsnyje.

 

SEIMO NARIO P.NEVULIO BYLA

 

Nagrinėjant Seimo nario P.Nevulio bylą akivaizdžiai matėsi į kurią pusę svarstyklės krypsta. P.Nevulis, savo kaimynui ūkininkui V.Deksniui, atvykęs į jo valdą, sulaužė šonkaulius. K.Venckus apkaltino "valstietį“ V.Deksnį, bet ne kaltininką Seimo narį ,,dvarponį“ P.Nevulį. Nuskriaustasis toliau priverstas bylinėtis aukštesniuose teismuose. Koks jų sprendimas bus pamatysime Panevėžio apygardos kolegijos teismo posėdyje. Tankiai varnai varnams akių nekapoja.

 

K. ŠIMAŠIAUS BYLA

 

Neįgalusis veiksnus našlaitis Kęstas Šimašius yra patyręs begalę skriaudų. Jis  iš dalies darbingas, negeriantis, nerūkantis, sąžiningas, turintis puikią atmintį... norėtų toliau į gyvenimą kabintis savarankiškai, bet maitvanagiai jam temdo ir taip suluošintą jo gyvenimą. Prie to prisideda net teisingumo vykdytojai.

 

Nuo 2015 metų tebevyksta fondo globojamo našlaičio turinčio II gr. psichinę negalią byla, kurią nagrinėja tas pats mano paminėtas Panevėžio apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Venckus.

Nuotr. Kaltinamasis D.Dragenis ir neįgalusis K.Šimašius (deš.)

Panevėžio apylinkės teisme

 

 

Našlaitis buvo nuvykęs pasisvečiuoti pas savo seserį Ligitą Bartkutę į Šilutės miestą. Ji su dviem mažamečiais sūnumis gyvena su sugyventiniu. Šeimoje neįgalusis pamatė, mažamečių vaikų akivaizdoje įtampą, girtavimą, naudojamą sugyventinio D.Dragenio smurtą prieš K.Šimašiaus seserį.

 

Vieną vakarą, įvykus eilinei konfliktinei situacijai, sesuo Ligita žinodama, kuo gali baigtis girto sugyventinio įtūžis, sugebėjo iš smurtaujančio sugyventinio pasprukti iš namų. Su savimi pasiėmė vieną mažametį savo sūnų. Naktį praleido užsirakinusi rūsyje.

 

D.Dragenis likęs sugyventinės namuose siautėjo. Pasiėmęs peilį bandė susirasti sugyventinę grasindamas ją papjauti. Nuotoliniu būdu iš Panevėžio stebėjau įvykius. Neradęs sugyventinės, priekabiavo prie neįgaliojo K.Šimašiaus, grasindamas sumušti. Matydamas neprognozuojamą D.Dragenio įsisiautėjimą iškviečiau Šilutės policiją. Atvykusiems pareigūnams D.Dragenis pareiškė, kad jokio konflikto nėra, o policiją be reikalo kviečia neįgalusis svečias.

 

Pareigūnai už iškvietimą norėjo išvežti neįgalųjį, kad sutramdytų jo tokius veiksmus. D.Dragenis neleido tai padaryti, pareikšdamas jiems, kad pats susitvarkys ir neleis daugiau skambinėti. Jiems išvykus atėmė telefoną, žiauriai sumušė neįgalųjį, kuris laikinai prarado sąmonę. Pakartotinai iškviečiau policiją. Jie rado jau sumuštą vaikiną ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri išvežė į ligoninę. Po mano pastabų Šilutės pareigūnams, apie jų blogai atliktą vizitą, pareigūnai bandė paimti ir kaltininką.

 

Pastarasis iš uniformuotų policininkų panosės paspruko ir visą naktį praleido miške. Tokie atvejai parodo, koks kontingentas dirba teisėtvarkoje. Prieš tai Vilniuje iš tokių ramybės saugotojų paspruko net narkomanas surakintomis rankomis paėmęs pareigūnų paliktą ,,Kalašnikovo“ automatą. Po šių įvykių nukentėjusio K.Šimašiaus sesuo L.Bartkutė talkino ne savo broliui, bet teistam smurtaujančiam sugyventiniui. Nors ne kartą ji pati nuo jo kentėjo, tačiau išvadų nepadarė.

 

Matyt dar mažai gavo, kad nepasimokė. Tyrėją prašė, kad pagelbėtų ir išsuktų sugyventinį nuo atsakomybės. Teigė, kad viena su mažamečiais vaikais iš pašalpų nepragyvens. Juk kam ginti brolį, kurį gyvenime tik antrą kartą mato? Jei nuteis sugyventinį, kuris dar neatlikęs kitoje byloje bausmės, tai kas šildys jos guolį? Nebeliks kompaniono drauge iš soc. pašalpų kilnoti taurelę, paskendus dūmų tvaike mažamečių vaikų akivaizdoje.

 

BYLA PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISME

 

K.Šimašiaus užsispyrimo ir jam talkinusių giminaičių, fondo dėka, byla, dėl padaryto nusikaltimo buvo vis tik iškelta. Galiausiai ji pasiekė Panevėžio apylinkės teismą. Teisėjas K.Venckus 2016 m. liepos 12 d. taikinamojo posėdžio protokolo nutartimi leidžia man, pagal patvirtintą notaro įgaliojimą atstovauti nukentėjusį Kęstą Šimašių. Pastarasis nemoka nei skaityti, nei rašyti.

 

Taip pat teisėjas K.Venckus įgaliojo mane, kad nurodyčiau K.Šimašiaus adresą, nes vieno posėdžio metu jis buvo išvykęs į užsienio valstybę. Šis nenorėjo susitikti su seserimi ir jos sugyventiniu, kurie darė psichologinį spaudimą, kad išvengtų D.Dragenis atsakomybės. Vengdamas įkyrių sesers ir jos sugyventinio skambučių, nukentėjęs nuo smurto, K.Šimašius pavedė visus veiksmus susijusius su iškelta byla, atlikti valstybės skirtam gynėjui R.Kurkliečiui ir man (jo atstovui).

 

Jis išvyko reabilitacijai pailsėti į Jungtinę Karalystę. Teisėjas K.Venckus pareikalavo, kad nukentėjusysis privalo būti teisme. Tam tikslui aš turėjau sužinoti jo gyvenamosios vietos adresą pranešant teismui, kad jam būtų įteiktas šaukimas atvykimui. Aš adresą nurodžiau. Tačiau teisėjas K.Venckus ir jo sekretorė per daugiau nei du mėnesius neįstengė perskaityti šaukimo šaknelėje, kad buvo įteiktas kurjeriui nukentėjusiojo adresas. Šis nepristatė teismui arba jis prapuolė teisme.

 

Tokiu atveju buvo pakankamai laiko susisiekti su manimi, kad sužinoti pakartotinai adresą ir įteikti nukentėjusiam šaukimą, kad šis atvyktų į teismo posėdį. Teisėjo aplaidumo pasekoje buvo vilkinama byla, posėdis atidėtas, o šaukimas nepasiekė adresato. Teisėjas kaip visada nekaltas, nes galima manyti, kad jis ir jį atstovaujanti sekretorė Irena Miliukienė beraščiai ir negebėjo per daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpį perskaityti, kas aiškiai juodu ant balto parašyta. Tik teismo posėdyje 2016.09.14 d. K.Venckus bandė šaukimo šaknelėje sau panosėje slebezavoti tekstą. Tokie teisėjai darbo nepritruks ir kvailins visus, kuriuos geba.

 

K.Venckus teismo posėdžio metu nepasitenkino nei advokato, nei nukentėjusio atstovo A.Veberio t.y. mano bei rašytiniu K.Šimašiaus prašymu, kad vyktų posėdis jam nedalyvaujant. Todėl teko man vykti į Jungtinę Karalystę atvežti neįgalų nukentėjusį, kad dalyvautų teisme ir pareikštų, kad nesutinka su skriaudėju taikytis. Teisėjas K.Venckus dėjo visas pastangas, kad būtų sudaryta taikos sutartis, o nuskriaustojo teisės liktų neapgintos.

 

Galiausiai bendromis pastangomis tik kito teismo posėdžio metu taikos sutartis buvo sudaryta. Už padarytą skriaudą niekur nedirbantis D.Dragenis privalėjo sumokėti 1000 eurų nukentėjusiam. Kad bylą galėtų užbaigti, teisėjas K.Venckus pasiūlė surašyti teismo NUTARTĮ iškart, o priteistą žalą, kad neįgalusis našlaitis išsireikalautų pats per antstolių kontorą.

 

Vadinasi vėl našlaičiui kryžiaus keliai. Ar turi sveiko proto toks teisėjas, kad Valstybės išlaikomas neįgalusis našlaitis, nemokantis nei skaityti, nei rašyti dar gali apsimokėti išlaidas antstolių kontorai? Kita vertus, ką gali išieškoti antstolio kontora iš kasdien girtaujančio bedarbio? Juk kaltinamasis D.Dragenis yra teistas, vengia darbo, gyvena iš soc. pašalpų, kad nebūtų atskaitomi alimentai jo mažamečių vaikų išlaikymui su pirmąją žmona.

 

NUSIKALTĖLIO PAGALBININKAI PANEVĖŽYJE

 

Šių metų gegužės mėnesį prieš teismo posėdį iš Šilutės į Panevėžį atvyko K.Šimašiaus sesuo Ligita Bartkutė su broliu Algiu Šimašiumi ir išsivežė neįgalųjį neva pasisvečiuoti į Klaipėdą, Nidą. Šilutėje, galimai apgaulės būdu, įkalbėjo ir notariškai patvirtino, kad neįgalusis gavo 1000 eurų pinigų sumą, kurią kaltinamasis D.Dragenis turėjo per pusės metų laikotarpį pervesti į K.Šimašiaus nurodytą sąskaitą.

 

Aišku, bedarbis to nepadarė. Jie išregistravo K.Šimašių iš Panevėžio ir parašė teismui prašymą, kad teismo posėdyje jis nedalyvaus. Teisme teisėjui K.Venckui užteko kaltinamojo D.Dragenio paaiškinimo, kad nukentėjusysis išvykęs į užsienio Jungtinę Karalystę atostogauti. Gal teisėjas nuo išdidumo ar tabako dūmo apkvaitęs? Nuo kada Valstybės išlaikomam psichikos negalią turinčiam vaikinui suteikiamos atostogos?

 

Kas jas suteikė? K.Šimašiui visus klausimus ir problemas, daugiau kaip keturi metai talkino ir sprendė, pagal jo paties prašymą, fondo taryba ir jo vadovas Svajūnas Marcinkevičius. Užsienyje, jo jau laukė ir delnais plojo nauji K.Šimašiaus išnaudotojai, pas kuriuos jam teko pabuvoti. Ten gyvendamas guodėsi, kad tų namų ,,globėja“ Sara baigia jį iš proto išvaryti.

 

Šeštą valandą ryto ,,ponams“ į lovą turi nešti kavą, po to jų paimtą iš globos namų mergaitę į mokyklą vesti, parvesti, kuri visiškai neklauso neįgaliojo, tvarkyti visus ūkio darbus iki pat sutemų. Su mažamete mergaite, kurią jis turi prižiūrėti ir vesti į mokyklą, gali atsitikti bet kokia nelaimė, nes šalia judri transporto gatvė. Tokiu atveju neįgalusis nuo žiauraus ,,pono“ vargu ar išliktų gyvas ir kas jo ieškotų? Teko jį sugrąžinti į Lietuvą. Jį pažinojusieji pamatę sugrįžusi nustebo ir klausė iš kokios koncentracijos stovyklos jis grįžo.

 

Visiškai sulysęs. Svoris aukštam jaunuoliui siekė tik kiek daugiau nei 50 kg. Netrukus iš paskos, net su policijos palyda, į Lietuvą atsivijo Saros sutuoktinis. Apgaulės būdu, pažadėdamas aukso kalnus neįgaliajam, bandė išvežti našlaitį atgal vergauti. Jo žmona Sara be tarnų, kuriuos galėtų išnaudoti, negeba gyventi. Vyrą ji laikanti ant vadelių ir užburianti savo neaiškiais kerais. Turtai yra užvaldę lietuvės gyvenimą. Ne veltui Dievas baudžia tokius nedorėlius. Negali turėti ne tik savų vaikų, bet tokie apkartina suluošintų kitų našlaičių gyvenimus. Ten įviliotam K.Šimašiui bus dar viena jo nesėkmingo gyvenimo praraja.

 

Fondas net keturis kartus gelbėjo neįgalųjį iš išnaudotojų nagų. Šį kartą patiklusis pas juos jau penktoje vietoje. Matyt tokia lemtis, kai tėvai palieka savo atžalas. Ne veltui Biblijoje parašyta, kad vaikai už tėvų kaltes kenčia iki trečios ketvirtos kartos. Fondo vadovui Svajūnui Marcinkevičiui jo nauji ,,globėjai“ Jungtinėje Karalystėje gerai žinomi. Pas juos jam teko gyventi ir tarnauti lietuviškiems ,,ponams“ daugiau nei keturis metus.

 

Yra ten patyręs ne tik psichologinį ir fizinį smurtą, bet kartą įvykus konfliktui dėl išnaudojimo, buvo paduotas kastuvas, kad pats išsikastų kapui duobę. Tai nesutikus daryti jis buvo žiauriai sumuštas ir teko jam pabėgti iš tų namų, slapstytis nuo tokio darbdavio. Patiklusis geros širdies našlaitis K.Šimašius kęs gyvenimo naštą dėl pasibaisėtinų beširdžių, praradusių dorą ir sąžinę, žmonių išnaudojimą saviems tikslams. Klastinga Sara, sugeba, tarsi lapė, manipuliuoti žmonėmis. Tokią pragarišką kančią našlaitis turėjo pas buvusius Papilės ,,globėjus“ Saulių Rimkų ir Gintą Pinskuvienę-Rimkienę.

 

Teisėjui K.Venckui nekilo abejonių, kad kaltinamojo D.Dragenio ir jo sugyventinės priešteisminiai ,,žygiai“ apgaulė ir spąstai našlaičiui. Man, kaip teisėjo paskirtam nukentėjusio įstatyminiui atstovui, paskutiniame teismo posėdyje K.Venckus neleido ginti K.Šimašiaus interesų. Tiesiogine žodžio prasme ignoravo mane, nes jo ,,darbo“ stilių esu ne kartą aprašęs ir viešą kritiką išsakęs žiniasklaidoje.

 

Matyt tokiu būdu teisėjas K.Venckus kerštauja. Man teko pareikšti teisėjui pagrįstą pastabą, kad jis pats ankstesniuose posėdžiuose paskyręs mane įstatyminiu atstovu, esu gavęs šaukimą, kad dalyvaučiau teismo posėdyje, o dabar neleidžia pasisakyti. Pagrasino, kad turįs priemonių sudrausminti už mano keliamus teisėtus reikalavimus.

 

Taip sakant, K.Venckus net pirmo posėdžio metu naudojo mano atžvilgiu psichologinį smurtą. Po nutarties priėmimo paprašius teisėjo susipažinti su byla, pagal K.Šimašiaus notaro patvirtintą įgaliojimą, neleido. Tai galėsiu, anot jo, padaryti tik po nutarties įsigaliojimo. O jeigu K.Šimašius norės nutartį skųsti? Tokia galimybė teisėjo K.Venckaus uzurpuota.

 

Valstybės skirti advokatai paprastai atlieka savo darbą atmestinai gindami nukentėjusių interesus. Dauguma palaiko teisėjo ar prokuroro nuomonę arba sėdi salėje, tarsi, kelmai. Ne vienas yra atsisakęs jų paslaugų. Pasiteisina, kad dirba labdaringai, mažai moka, tai toks ir darbas. Bylų neskaito ir neturi laiko išklausyti net nukentėjusių problemų.

Galiausiai paklausiau, kodėl esu iškviestas į teismo posėdį, kaip neįgaliojo atstovas, o teisėjas K.Venckus neleidžia ginti nesančio teisme neįgaliojo interesų?

 

Šis pareiškė, kad užprotokoluos paskutiniame teismo posėdyje (prieštaraudamas pats sau, nes pripažintas jo paties kituose teismo posėdžiuose, kad esu teisėtas įstatyminis K.Šimašiaus atstovas), kad aš neturiu teisės atstovauti neįgalųjį našlaitį, nes esu be aukštojo teisinio išsilavinimo. Teisėjas taip nusprendė iš ,,lubų“ arba susapnavo. Jis net nepasidomėjo aplamai koks mano išsilavinimas.

 

Tokie ,,išminčiai“ save laiko dievais. Toks ,,dievas“ net nutartyje išnagrinėjo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo ne kaltinamajam D.Drageniui, bet jo atstovui gynėjui Rimvidui Valančiui pagal LR BK 140 str. 1 d. Gerai, kad nutartis ne galutinė nuteisiant niekuo dėtą teisininką. O jeigu tai būtų neskundžiamas mirties nuosprendis? Iš tokių teisininkų visko galima tikėtis.

Nuotr. Ar žurnalistų pareiga tikrinti teisėjų darbą?

 

Pasirašant nutartį teisėjas privalo ne tik mašinaliai pasirašyti po tekstu, bet perskaityti kiekvieną žodį, nes net viena raidė gali keisti nutarties turinį iš esmės. Išlaikytiniai laiko perskaityti tekstą turi į marias. Gal tuomet mažiau tabaką trauks užlindę už kampų nuodydami savo protą ir aplinką?

 

Apie šio teisėjo darbą pasiteiravau tų, kuriems teko su juo bendrauti. Jie vienu balsu pareiškė, kad tai neadekvatus teisėjas, šališkas, neobjektyvus. Daro tai, kas tik jam atrodo teisinga. Šiandien supuvusi teisinė sistema toliau tebestebina tautą.

 

Ar tokie kaip K.Venckus ir daugelis į jį panašių, aplamai gali dirbti teisingumo sistemoje? Prezidentė ne kartą apie tokių klanų teisėjų darbą išsakė savo neigiamą nuomonę. Ne vieną teisėją nubaudė, pažemino pareigose ar atleido iš užimamų pareigų. Tokie teisėjai sustabarėję. Ne veltui sakoma, kad lenk medį kol jaunas. Tokius tik karstas išlygina. Teisinis nihilizmas toliau tęsia darbą.

BŪTINAS TRIBUNOLAS

 

Teisinio nihilizmo išdavoje Scholestina Katavičienė LR piliečių tarybos pirmininkė, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų Kauno skyriaus pirmininkė, VĮ ,,Pagalba ir viltis“ direktorė, teisininkė savo kreipimesi į Lietuvos piliečius rašo, kad teisingumo vykdytojai Lietuvoje, apsigaubę mantijomis ar mundurais, darydami aferas ar užsiimdami nusikalstama veikla pažeidinėja LR Konstituciją, Įstatymą prieš visiškai pažeidžiamą ir neapgintą žmogų.

 

Faktai rodo, kad dauguma faunos Lietuvoje sugeba profesionaliai prisitaikyti prie bet kokios jų pačių ar kitų jų rankomis bei įgaliojimais vykdomos anarchijos ir teisinio nihilizmo bei turėti iš to naudos ar pelno. Lietuvos piliečių gausi procesinė bylų medžiaga rodo, kad Lietuvoje padėtis dėl teisėsaugos ir teisėtvarkos teisingumo, teisiškumo ir skaidrumo yra kritiniame lygmenyje, ir situacija nei kiek negerėja. Nepadeda nei rengiami mitingai, piketai, susirinkimai, surašytos ir siunčiamos peticijos ir rezoliucijos. Viskas lieka tik iliuzijos, miražai.

 

S.Katavičienė nemato kitos išeities, kaip pareikalauti tiesioginės atsakomybės iš mūsų Valstybės Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri skiria pareigybėms Lietuvos teisėjus bei Generalinį prokurorą, nes žuvis genda nuo galvos, tai ją reikia ir sukti. O gal ji nežino mūsų problemų ir rūpesčių, kurių mes nuolat ir nuolat turime su nevaldoma teisėsauga ir teisėtvarka? Jau esame degradavę nuo tos skelbiamos ant kiekvieno kampo teisėjų nepriklausomybės, jų vadovavimu vidiniu įsitikinimu, kas liaudiškai reiškia – darau ką noriu – nagrinėjant bylas ir t.t. ir pan.

 

Pripažinkime vieną kartą, kad teisėjas, kaip niekas kitas yra priklausomas savo darbe, nešantis atsakomybę prieš Įstatymą ir sąžiningą proceso šalį, nes jis privalo vadovautis Lietuvos Konstitucija ir Lietuvos Įstatymu.

Kad pareikalauti atsakomybės, visuomenės aktyvi veikėja S.Katavičienė siūlo inicijuoti BADO AKCIJĄ PRIE LIETUVOS PREZIDENTŪROS.

 

Visi Lietuvos žmonės, kurie turi tiesioginių sąsajų su mūsų teisėsauga, teisėtvarka, yra nuo jos nukentėję ir turi įrodymų, kurie nori įstatymų nustatyta tvarka ne tik patys apsiginti savo teises bei interesus, bet padėti tai padaryti ir savo artimiesiems bei aplinkiniams žmonėms, vienykimės tam tikslui pasiekti. Faktai rodo, kad mūsų teisių ir interesų negins niekas, jeigu mes patys jų neginsime. Jėga tik vienybėje. Būtinas ir reikalingas Visuomeninis Tribunolas nesąžiningiems teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnams teisti. Kito kelio tiesiog nėra, nes jie liko nevaldomi.

 

2017-06-26