STRAIPSNIAI

Alvydas Veberis. VANDALAI SUNIOKOJO ANGELO SKULPTŪRĄ PRIE KAUNO MARIŲ: ATSTATYTI JĄ AR NE?

 

AR KAS PASIKEITĖ? VĖL KATALIKŲ MIŠIOS? AR PADEDA?

Garliavos pavyzdžiai šaukte šaukia, kad palikote DIEVĄ!!! Sekate, blaškotės, nerimstate, vaitojate, dejuojate, paskendę neviltyje ir skausmuose vedini klaidintojų

PO VANDALŲ IŠPUOLIO ATSTATYTI ANGELO SKULPTŪRĄ ANT KAUNO MARIŲ AR NE?

Aš, galutinės savo nuomonės kol kas nenorėčiau išsakyti. Manau, kad krikščionys to daryti neturėtų, nes skulptūra ir ta vieta liko tik reklamai ir tuščiam mėgavimuisi. Šios vietos atminimui tikslas buvo visiškai ne toks.

 

Pirmučiausiai tai akcentas į tai, kas parašyta Dievo Žodyje ant akmens plokštės: ,,PALAIMINTI PERSEKIOJAMI DĖL TEISUMO; JŲ YRA DANGAUS KARALYSTĖ". Tie pasakyti žodžiai tinka ne tik Drąsiui, bet visiems.

 

Antra, angelo rankoje laikomas žibintas, turėjo šviesti naktyje, kad žmogžudžiai ar vandalai bijotų ateiti ir daryti nusikaltimus, nes šviesa juos baido. Tačiau praėjo metai, kai žibintas nuo angelo apšvietimo buvo pavogtas ir neatsirado, kas nauju jį pakeistų, nors šios tragedijos šalininkų dešimtys ir šimtai tūkstančių. Jis kainuoja tik keletą litų. Trečia, medinių skulptūrų, vadinamų Marijomis "vaikščiojimas" apie angelo skulptūrą, net į trečią vietą, tai pasityčiojimas iš krikščionybės ir Dievo.

 

Kai kurie net klaupdavosi prieš angelą, jį garbindami. Tai pagonybės apraiškos, pasmerktos Biblijoje. Negana to, po vandalų išpuolio, apie likusią skulptūros dalį, apkarstyti kryžiai su violetiniais kaspinais. Kryžius turi paskirtį. Romos laikais ant jo kabindavo didžiausius nusikaltėlius. Kristus parodė, ( tai Jo buvo planas, nes Jis žinojo, kad taip bus su Juo pasielgta) kokie mes esame beširdžiai žmogžudžiai ant kryžiaus pakabindami net patį Kūrėją.

 

Šiais laikais tie mediniai kryžiai primena Kristaus kančią, bet ar to reikia Dievui? Juk kryžius paverstas garbinimo simboliu. Vieni jį kabinėja ant ausų, kiti ant bambų, pastatų, treti žudymo įrankį bučiuoja, garbina, patys save kala prie jo, tampydami jį prašo malonių, sveikatos, net loterijoje prašoma išlošti milijono ir ... Iki kokio dar nuprotėjimo galima nusiristi? Kristus atidavė gyvybę ant to meto žiauriausio žudymo įrankio kryžiaus, todėl šlovė ir garbė KRISTUI, o ne medžio gabalui.

 

Jis tinka prie sukurto laužo pasišildyti ar maistui gaminti ant jo. Kristus gyvas. Daug kas norėtų, kad Jo nebūtų arba Jis nereguliuotų gyvenimo. Reikia nepamiršti, kad be Jo nei vienas plaukas nei nuo vienos galvos nenukrenta, visi jie suskaičiuoti. Todėl eikime ne su barškučiais, paveikslais, stabais, Marijomis, žmogaus išgalvotais šventaisiais..., kurie paverčiami garbinimo objektais, bet atsigręžkime į gyvąjį Kristų.

 

Jeigu ta vieta turi būti atmintina, kad šėtono tarnai nemėtytų lavonų, tai tą vietą nors tinkamai privalėjome sutvarkyti. Jei nėra kam, tai tegul ir toliau želia žolės, auga krūmai, lieka džiunglės kokios iki Drąsiaus mirties ir buvo. Reklamai manau, nereikalingas nei angelas, nei apleistas priminimas, jeigu esame tik to verti. Ne angelą atstatyti, bet nors keletą krūmų reiktų nukirsti bei sutvarkyti aplinką. Jeigu nėra kam, vadinasi nereikia. Perskaitykite kas parašyta Biblijoje ( o ne katalikų iškraipytuose katekizmuose) I-II Dievo įsakyme:


I-,,Neturėsi kitų dievų, tiktai mane".


II-,,Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų".

 

Ar kas čia neaišku, ką sako Dievas? Jei reikia dar pridėsiu apie medinę vaikščiojančią Marijos skulptūrą-stabą apie betoninę angelo skulptūrą. Parašyta:


,,Ką tautos tiki, tai gryna apgaulė, nes stabas – tik rąstigalis iš miško medžio,
išskobtas meistro skaptuku, papuoštas auksu ar sidabru, prikaltas plaktuku ir vinimis, kad nenugriūtų.. It paukščių baidyklės melionų darže, jie negali kalbėti. Juos reikia nešioti, nes patys jie nepaeina. Nebijokite jų, nes jie negali nei žalos padaryti, nei naudos atnešti. Tokio kaip tu, VIEŠPATIE, kito nėra! Didingas tu, didinga tavo vardo galybė!

 

Kas gali tavęs nebijoti, tautų Karaliau? Tai pridera tau, nes tarp visų išminčių tautose, visų tautų valdose, tokio kaip tu, kito nėra! Visi kaip vienas jie be žado ir be jausmo; tad ką jie gali išmokti iš medinių stabų? Jie – meistro išmonė ir auksakalio rankų darbas. Visi ligi vieno jie – nagingų amatininkų dirbiniai. VIEŠPATS – tikrai Dievas, jis – gyvasis Dievas, amžinasis Karalius. Nuo jo pykčio dreba žemė, jo apmaudo nepajėgia pakelti tautos".

 

Taip sakysite jiems: „Dievai, kurie nei dangaus, nei žemės nesukūrė, pradings nuo žemės ir iš po dangaus skliauto! Jis sukūrė žemę savo galybe, padėjo pasaulio pamatus savo išmintimi, išskleidė dangaus skliautą savo išmone. Kai sugriaudžia jo balsas, šniokščia vandenys dangaus skliaute. Jis atpučia debesis nuo žemės pakraščių, padaro tviskančius žaibus lietui, išleidžia viesulus iš aptvarų. Kiekvienas žmogus – kvailas nesupratingas; sau pačiam gėdą daro auksakalys savo stabais, nes nuliejo apgaulę, be gyvybės alsavimo. Jie niekam tikę, vien juoko verti. Atėjus jų bausmės metui, išnyks kaip nebuvę... jo vardas – Galybių VIEŠPATS (Jer 10,3-16).

 

Toliau rasime: ,,Nesekiokite paskui kitus dievus, – jiems netarnaukite ir jų negarbinkite! Neveskite manęs iš kantrybės savo rankų darbais, kad jūsų neužgaučiau. Bet manęs jūs neklausėte, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir vedėte mane iš kantrybės savaisiais rankų darbais savo pačių skriaudai "(Jer 25,6).


Todėl manau, reikia pasikliauti Dievo Žodžiu, o ne žmonių išmone. Ir dar:
,,Prakeiktas žmogus, kuris meistro rankų darbu daro stabą ar lieja paveikslą, pasibjaurėjimą VIEŠPAČIUI, ir jį slapta pastato!' O visi žmonės atsakys: 'Amen!‘' ( Įst 27,15 ).

 

Jei atsigręšime į Gyvąjį Kristų, Juo pasikliausime, iš Jo prašysime pagalbos, užtarimo, dėkosime Jam už visą ką duoda, pradės sektis; jei ne,- nelaimių ir kančių nesumažės ir mūsų tariamai geri norai, pasikliaujant savo jėgomis, nueis niekais.

 

Parašyta: ,,Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį. Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi. Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo. Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime. Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus".


Taip pat Biblijoje rasite žodžius: prakeiktas žmogus, kuris pasitiki daugiau žmogumi nei Dievu.
Pabaigai: ,,Tad suvokite tai, užmirštantieji Dievą, antraip jus suplėšysiu, ir nebus kas jus išgelbėtų. Viešpaties Įstatymas tobulas, jis atnaujina gyvastį; Viešpaties įsakai teisingi,- jie paprastus žmones padaro išmintingus. Jo Žodis nesikeičia per amžius".

 

Garliavos pavyzdžiai šaukte šaukia, kad palikote DIEVĄ!!! Sekate, blaškotės, nerimstate, vaitojate, dejuojate, paskendę neviltyje ir skausmuose vedini klaidintojų, vykdydami piktojo užmačias ir pasikliaudami tokių, kaip buvęs kunigas, dabar Seimo narys, mulkinęs 32 metus patikliuosius... Net nesinori rašyti jo pavardės, kad neapmėtytumėte akmenimis, nes patiklūs suklaidintieji labai gerbia šį žmogų. Iš tiesų žmogus gal ir geras. Tas žmogus arba pats nesuvokia ką daro, arba kokiame vežime sėdi, tokią ir giesmę gieda. O tai geru nepavadinsi.

 

Kai tai perskaitysite, po to galėsime diskutuoti apie skulptūros atstatymą. Atstatymas jeigu ir įvyks, tai turės būti su ganėtinai griežta sąlyga. O ji paprasta- aukščiau visko privalės būti atiduota šlovė Dievui bei Jo pasakytam Žodžiui. Stabai, pagonybės reliktai ir jų garbinimas, privalės būti sunaikinti tų, kurie juos tempia. Tai ne mano, bet Dievo sąlyga. Jei tokia sąlyga nebus priimtina, ir šios vietos šalininkai norės padaryti naują Kryžių kalną, mulkinti tamsuolius, tai aš pats savo jėgomis tą paminklą, kaip atvežiau, taip sunaikinsiu, ką padariau Kryžių kalne. Nepadės jokios kameros, nes aš darbus atlieku šviesoje ir bijau tik Dievo, o ne žmogaus.

2013 m. birželio 12 d., 12:03 ·