STRAIPSNIAI

BAŽNYČIA BE TIESOS - PLĖŠIKŲ LANDYNĖ.
BAŽNYČIA BE TIESOS - PLĖŠIKŲ LANDYNĖ.

Tokie žodžiai prieš metus pasiekė Lietuvos tikinčiųjų akis. Tik už šiuos parašytus plakate žodžius Marijos garbintojos prie Aušros vartų vos mūsų neprimušė, o plakatą buvo gatavos praryti. Iškvietė policiją (žiūr. VIDEO). Galiausiai suprato, kad iškraipyta TIESA bažnyčią ardo tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

 

Netrukus atvykstantis popiežius pats prakalbo apie stabus ir Romos katalikų bažnyčios nedorybes. Gal užzombinti kietasprandžiai tikintieji suvoks, kad garbinti reikia ne stabus, laukti ne popiežiaus, bet įsileisti į savo širdį ir atidaryti duris Dievui. Tik Jis teikia malones ir suteikia gyvastį.

 

Popiežius: ,,Atsikratykime stabų, jie paverčia

aklais meilei


 

Stabmeldybės pripažinimas yra malonės pradžia, leidžia pasukti meilės keliu. O meilė – nesuderinama su stabmeldybe."

 

Trečiadienį, rugpjūčio 1d., popiežius vėl priėmė piligrimus iš viso pasaulio bendrojoje audiencijoje. Nuo dabar jos vėl vyks kas trečiadienį. Šventasis Tėvas trečiadienio rytą pakeliui į audienciją, surengtą didžiojoje audiencijų salėje, užsuko į mažąją, kur jo laukė kelios dešimtys jaunų Europos jėzuitų, dalyvaujančių savo metiniame formacijos susitikime.
Popiežiaus bendrosios audiencijos katechezės tema buvo stabmeldybė. Šventasis Tėvas komentavo pirmąjį iš dešimties Dievo įsakymų: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“.

 

Draudimas turėti stabus

 

Įsakymas draudžia turėti stabus. Tai galioja visiems, nes stabmeldybės potraukis yra bendras visai žmonijai, tiek tikintiesiems, tiek ateistams. Mes krikščionys turime savęs klausti: kas iš tikrųjų yra mano Dievas? Ar tai Trejybės meilė, ar mano atvaizdas, mano asmeninis pasisekimas, tarkime kad ir Bažnyčios gyvenime?

 

Popiežius priminė katalikų katekizmo mokymą, jog „stabmeldybė nėra vien klaidingi pagonių kultai. Ji yra nuolatinė pagunda ir tikinčiam žmogui. Būti stabmeldžiu reiškia sudievinti tai, kas nėra Dievas“ (2113).

 

Graikų kalboje stabmeldybės terminas kilęs iš žodžio, reiškiančio „matyti“. Stabas yra vizija, kuri linksta užkerėti, užvaldyti. Iš tiesų, stabas yra mūsų pačių projekcija daiktuose ir projektuose. Pav. tai būdinga reklamoms. Nematau daikto, tačiau pav. automobilyje, išmaniame telefone, arba vaidmenyje ir kituose dalykuose įžvelgiu priemonę įgyvendinti save ir atsiliepti į savo esminius poreikius. To ieškau, apie tai kalbu, galvoju. Mintis įsigyti tą daiktą arba įgyvendinti sumanymą, pasiekti postą, atrodo kaip puikiausiais kelias į laimę, „bokštas, iš kurio pasiekti dangų“; tuomet viskas tarnauja tik šiam tikslui.

 

Sekanti fazė: „Jiems nesilenksi“

 

Stabams reikia kulto, apeigų. Jiems lenkiamasi ir paaukojama viskas. Senovėje žmonės būdavo paaukojami stabams. Tačiau ir šiandien taip daroma: dėl karjeros paaukojami vaikai, juos apleidžiant arba jų negeneruojant. Stabai reikalauja kraujo; pinigai atima gyvenimą, malonumai veda į vienišumą, ekonomikos struktūros paaukoja žmonių gyvybes dėl didesnio pelno.

 

Gyvename veidmainystėje kai darom ir kalbam tai, ko kiti laukia, nes to reikalauja savęs įgyvendinimo dievas. Šitaip griaunamas gyvenimas, šeimos, apleidžiamas jaunimas paliekamas destruktyvių pavyzdžių rankose dėl didesnio pelno.

Taip pat narkotikai – stabas. Kiek daug jaunuolių praranda sveikatą, net gyvybę, adoruodami narkotikų stabą.

Trečioji pakopa: „ir jų negarbinsi“

 

Trečioji, tragiškiausia, pakopa: „ir jų negarbinsi“ (jiems netarnausi), nes stabai pavergia. Pažada laimę, bet jos neatneša. Žmogus, gyvendamas vien dėl to daikto ar tos vizijos, atsiduria savęs sunaikinimo sūkuryje, laukdamas rezultato, kurio niekad nebus.

 

Meilė nesuderinama su stabmeldybe

 

Brangūs broliai, seserys, sakė popiežius, stabai pažada gyvenimą, bet iš tikrųjų jį atima. Tikrasis Dievas neprašo atiduoti gyvybę, o ją padovanoja. Tikrasis Dievas nepateikia mūsų pasisekimo projekcijos, o pamoko kaip mylėti. Tikrasis Dievas nereikalauja mūsų vaikų, o paaukoja savo Sūnų dėl mūsų. Stabai kuria ateities hipotezes ir verčia nekęsti dabarties. Tikrasis Dievas moko kaip gyventi kiekvienos dienos tikrovėje, konkretume, ne su ateities iliuzijomis.

Kviečiu susimąstyti apie tai: kiek turim stabų, kuris mėgstamiausias? Tokius klausimus kelti sau svarbu, nes savo stabmeldybės pripažinimas yra malonės pradžia, leidžia pasukti meilės keliu. O meilė – nesuderinama su stabmeldybe: jei koks nors dalykas tampa absoliučiu, nepaliečiamu, tada jis tampa svarbesniu už sutuoktinį, vaiką, draugystę. Prisirišimas prie daikto ar idėjos mus paverčia aklais meilei.

 

Sekdami stabus, arba stabą, galima net išsižadėti tėvo, motinos, vaikų, žmonos, sutuoktinio, šeimos... pačių brangiausių dalykų. Prisirišimas prie daikto ar minties daro mus aklus meilei. Įsidėmėkite tai: stabai atima meilę, daro aklais meilei. Kad tikrai mylėtume, turim būti laisvi nuo kiekvieno stabo.

 

Kas yra mano stabas? Atsikratyk juo ir išmest pro langą!, šiais žodžiais katechezę baigė popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)

 

2018 rugpjūčio 01, 15:45