STRAIPSNIAI
Svajūnas Marcinkevičius. Tokio nuprotėjusio teisingumo net sapne nesusapnuosi

Svajūnas Marcinkevičius, Panevėžio LPF "Biblijos studijos" vadovas


ŠIAULIŲ TEISINGUMO DŽIUNGLĖSE


 

Tokio nuprotėjusio teisingumo net sapne nesusapnuosi


Atėjo laikai, kai gyvename ne demokratinėje, laisvoje, teisinėje, bet baimės, persekiojimų, įkalinimų, žudymų apimtoje policinėje valstybėje. Norint perduoti žinią nebeužtenka žiūrėti TIESAI į akis, bet reikalinga užsidėti šalmą, nes nežinai iš kurios pusės tau trenks per galvą. Patys darbščiausi, mokslus baigę, išmintingiausi Lietuvos piliečiai, matydami tokius savo šalies atsakingų vadovų neprognozuojamus veiksmus, kurie veda į anarchiją ir visišką šalies susinaikinimo krizę ne tik išvažinėjo palikę savo mažus vaikus, senelius, artimuosius, gimtinę duoneliauti po pasaulį, bet išvykstančių  procesas nesibaigia.

Ukrainiečiai ir kitos šalys neapsikentę savų maitvanagių sukilo. Ar  Lietuvos piliečiai dar ilgai tęs tokius vadovų ir teisinio nihilizmo laikus? Net Seimo nariai,  bankų vadovai, merai, matydami, kad šioje šalyje teisingumas miręs ir jo nėra, bėga ieškoti TIESOS ir randa   svečiose šalyse.


 

Jau treti metai, kai tempiama guma ir vilkinamas laikas sprendžiant vieno Šiaulių miesto gyventojo galimai pedofilo J.R. įsūnyto ir išauginto įsūnio V.R. keletą bylų. Gudravimai vyksta todėl, kad galimo pedofilo giminaičiai ,,teisingumo dvasios‘‘ užima pačius aukščiausius teisingumo postus. Apie tai girėsi fondui nuostolių pridaręs V.R. ir tai patvirtino jo įtėvis. Padaryti garso įrašai.
2012 metais galimo pedofilo J.R. įsūnis V.R. padarė nusikaltimus, kai apgaulės būdu apiplėšė fondą ir pasisavino materialines vertybes. Norėdamas nuslėti nusikaltimus apšmeižė mane, du pastorius, savo įtėvį, kitus niekuo dėtus asmenis. Pažemino fondo bei vienos Šiaulių bažnyčios vardą.   Fondui padaryta nuostolių suma  nei didelė nei maža virš 4000 litų (pagrobtas kompiuteris, mobilusis telefonas, odinis vyr. krepšys, vyr.odiniai batai, vyr. pirštinės).


 

 Bylas tebenarplioja Šiaulių policijos komisariato, prokuratūros ir teismų pareigūnai. Nors  nusikaltimai, tarsi, ant lėkštutės padėti, tačiau ,,teisėsaugos“ vykdytojai jų nemato, neįžvelgia nusikaltimų, trūksta įrodymų. Visose bylose bandoma slėpti V.R. nusikaltimus ir pasikliauti vagies melagingai parašytu pareiškimu ir tiki tik jo parodymais.


 

To paties asmens V.R. padarytų nusikaltimų veikas Šiaulių teisėsaugos ,,išminčiai‘‘ išskaidė net į keturias atskiras bylas. Matyt, geriau nardyti drumstame vandenyje ir padėti nuslėpti nusikaltimų galus. Jos iki šiol neišaiškintos, apart vieną, išskirtą į civilinę bylą. Ją nagrinėjant  Šiaulių apylinkės teisme, profesionali teisėja Aldona Monstavičienė, teismo posėdžio metu, nusistebėjo ir užklausė nukentėjusios šalies gynėjo, kodėl byla civilinė, kai akivaizdžiai matosi, kad  padaryti nusikaltimai turi  baudžiamojo kodekso  požymių? Fondo interesus atstovaujantis  gynėjas į tai atsakė, kad taip nusprendė ,,sumanūs“ Šiaulių prokuratūros darbuotojai.


 

Teismo proceso metu kaltinamasis V.R. kaltės nepripažino ir savo kaltę neigė. Tačiau vos už kelių minučių teismo posėdžio  pertraukos metu, koridoriuje laukiantis ir sekiojantis iš paskos, išaugintam dvidešimtmečiui įsūniui, jo įtėvis, galimai pedofilas  J.R., pasitaręs su įsūniu ir jo gynėja Danguole Bajoriūniene, persigalvojo ir suskubo prašyti, kad būtų sudaryta taikos sutartis. Matyt, suvokė, kad byla gali pasisukti jam nenaudinga linkme t.y. perkvalifikuota į baudžiamąją bylą. Fondo steigėjas A.Veberis ir fondo interesus ginantis advokatas, matydami Šiaulių ,,teisingumo‘‘ vykdytojų nenorą aiškintis TIESOS  priėmė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Kiek gali tai tęstis, nes jau antri metai, kai Šiaulių pareigūnai nemato nusikaltimų, nors V.R. parodymų nenuoseklumas ir melas akis bado. Neturėdamas  sąžinės ir gėdos jausmo nusikaltėlis V.R. ir jo gynamoji pusė dar išsiderėjo didžiulę nuolaidą dėl fondui padarytų nuostolių. Matant kaip ,,dirba‘‘ Šiaulių pareigūnai, Fondo atstovams svarbiau buvo įrodyti tiesą, nei susigrąžinti patirtus nuostolius. Keista ir tai, kad kaltinamasis V.R. čia pat teismo salėje kaltės nepripažino, nusikaltimo faktą neigė, o už kelių minučių su savo gynėjos pagalba jau prašėsi atlyginti padarytą žalą? Kas tai? Prabudo sąžinė, yra nesveiko proto, ar išsigando atsakomybės?!


 

                VYKDANT TAIKOS SUTARTĮ  DARO NAUJĄ NUSIKALTIMĄ


 

Dabar trumpai paaiškinu aplinkybes, susijusiąs su taikos sutarties sąlygų įgyvendinimu. Esant tarp šalių sudarytai taikos sutarčiai ir joje numatytoms žalos atlyginimo sąlygoms, V.R. vykdydamas sudarytos taikos sutarties sąlygas, lydimas moters (galimai savo įmotės E.R. , gyv. Šiauliuose Tilžės g.) įneša  pagal kasos čekį 2013-11-27, 15:31 val., AB,,Lietuvos paštas‘‘ 15 skyriuje, kuris randasi p/c ,,Saulės miestas“ 600 lt sumą, kad teismas pagal sudarytą taikos sutartį galėtų priimti nutartį. Likusią 1200 lt sumą, V.R. įtėvis J.R., (kuris pastoviai lydi savo įsūnį V.R. į teismo posėdžius)  įsipareigojo sumokėti už savo įsūnį V.R. per du mėnesius, todėl mus atstovaujanti pusė paprašė, kad dėl likusios 1200 Lt sumos V.R. įtėvis J.R.,(kuris tarpininkavo savo įsūniui) išduotų ieškovui garantinį raštą, kad sutartis tikrai bus įvykdyta, nes V.R. niekur nedirba ir lėšų neturi. Nenorėdamas J.R. rašyti garantinio rašto dėl taikos sutarties sąlygų išpildymo, 2013-12-16 dieną V.R. vardu, šią galutinę 1200 litų sumą pervedė į fondo sąskaitą. V.R. atstovaujanti advokatė Danguolė Bajorinienė konstatuoja, kad  pasirašytą 2013-11-20 d. taikos sutartį atsakovas V.R., pateikdamas   2013-11-27 bei 2013-12-16 d. pašto skyriaus perlaidų kvitus, bendrai 1800 litų sumai įvykdė pilnai, šių kvitų originalus pateikdama teismui, o Šiaulių apylinkės teismas 2013-12-23 d. priėmė  nutartį.


 

Įnešęs taikos sutarčiai įvykdyti ir teismo nutarčiai priimti pradinę 600 lt sumą, V.R. kvitą įduoda savo atstovei - advokatei D.Bajoriūnienei, o pastaroji teismui.  Kaip matyti iš V.R.  atstovės pateiktų dokumentų, tai V.R. pirmą įmoką 600 litų mums (ieškovui) įnešė pervedimui 2013-11-27 d. p/c ,,Saulės miestas“ (įmoką galimai V. R. vardu sumokėjo jo įmotė E.R., kuri pašto darbuotojai įdavė pinigus (matomai nepasitikėdama įsūniu V.R.),  tačiau po įmokos įmokėjimo, V.R. jau lydimas savo draugo sugrįžta į tą patį pašto 15 skyrių, parašo savo ranka pareiškimą dėl įmokos grąžinimo ir pinigus susigrąžina, nes dar perlaida nebuvo pervesta į fondo sąskaitą.


 

Grąžinimo kvitas 2013-11-27 16:27 val. Sąmoningai žinodamas, kad šią sumą atsiėmė, jis apgauna ne tik savo atstovą advokatę D.Bajoriūnienę, fondą, bet ir teismą pateikdamas 600 lt sumos kasos kvitą, kaip patvirtinantį dokumentą, jog žala yra atlyginta t. y. vykdo nusikaltimą. Fondas, gavo advokatės D.Bajoriūnienės patvirtinimą, kad pinigai pervesti į fondą ir taikos sutartis pilnai įvykdyta. Taip pat gavome Šiaulių apyl. teismo nutartį. Kadangi minimą 600 lt sumą V.R. susigrąžino ir Fondas tos sumos negavo, aš kreipiausi į  AB Swed banką ir Šiaulių AB ,,Lietuvos pašto‘‘ skyrių, teiraudamasis kur randasi V.R. perlaida pagal pateiktą AB  ,,Lietuvos paštas“ dokumentą t.y. kasos čekį, išduotą 2013-11-27 d. 15:31 val.  600 litų sumai.  Dėl tokių V.R. apgaulės ir nusikalstamų veiksmų, tiek Swed banko, tiek AB ,,Lietuvos Paštas‘‘ skyrių vadovai ir fondas turėjo nepatogumų nepagrįstai įtardami, kad gal minėtų bendrovių darbuotojai galimai  pasisavino minimą sumą. Atlikus savarankišką tyrimą, padedant minimų žinybų darbuotojams buvo išsiaiškinta tiesa t.y., kad nepilnos valandos laikotarpyje pinigus susigrąžino pats V.R.


 

Atsižvelgiant į virš nurodytas faktines aplinkybes ir šioje civilinėje byloje vykdydamas sudarytą taikos sutartį, V.R. sukčiauja arba bando sukčiauti t. y. padaro nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ar 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.. t.y

 

Taigi, visi šie V. R. veiksmai aiškiai rodo jo išankstinį norą (tikslą) ir toliau apgaulės būdu užvaldyti svetimą LPF „Biblijos studijos“ turtą, todėl V.R. turi būti įstatymo nustatyta tvarka patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Apie jo galimai  įvykdytą naują nusikaltimą pranešiau Šiaulių apygardos prokuratūrai. Skundas perduodamas Šiaulių AVPK NTB EK tyrimo skyriui, kur pagal mano skundą V.R. pradėjo atlikti ikiteisminį tyrimą  pagal LR BK 182 str.1 dalį. Prasideda nauja Šiaulių teisėsaugos ,,darbo“ karusėlė. Netrukus gerai žinoma prokurorė Nina Raugienė, tebelaukianti Seimo narės-teisėjos N.Venckienės pasirodymo, nutraukia ikiteisminį tyrimą, net nesuteikdama galimybės su nutraukta byla susipažinti. Aišku, tokia nutartis apskųsta. Tačiau šių įvykių tirada nesibaigia. Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas atmeta mano skundą. Einame toliau. Skundas atiduodamas į Šiaulių AP II baudžiamojo persekiojimo skyrių. Čia skyriaus vyr. prokuroras  P.Andriuškevičius  tenkina savo kolegų įnorius, mano skundą atmeta. Šiuo metu skundas dėl galimai nusikalstamų V.R. veiksmų atiduotas Šiaulių m. ikiteisminioi tyrimo teisėjui. Laikas parodys ar ir šis dengs akivaizdžius V.R. nusikaltimus.


 

NUSIKALTYMŲ KARUSĖLĖ, KURIĄ DENGIA ŠIAULIŲ TEISINGUMO SERGĖTOJAI


Jau eina  treti metai, kai fondui  dėl materialinių vertybių grąžinimo ir taikaus sprendimo ( žinodamas, kad jas pats nusavino, pagrobė ir pradangino) apšmeižė mane, du pastorius,  netgi savo maitintoją, galimai pedofilą įtėvį J.R., pažemino fondo ir vienos Šiaulių bažnyčios vardą bei eilę kitų asmenų, nieko bendro neturinčių su jo padarytais nusikaltimais.


 

Manau,  duodamas vis naujus išgalvotus parodymus ir vedžiodamas už nosies Šiaulių m. tyrėjus, prokurorus, teismus, kaltinamasis suvokė, kad įstrigo ir priėjo liepto galą. Tačiau visa armija Šiaulių policijos, prokuratūros darbuotojų, kaip antai: tyrėjas Artūras Balčiūnas, Marius Jackevičius, Gediminas Čekas, Rimvydas Šlekys, Giedrius Urbietis, Egidijus Lapinskas... prokurorai Diana Voskoboinikova, Alfreda Sabaliauskienė, Nina Raugienė, Sigitas Dobiliauskas, Paulius Andriuškevičius, Tomas Grušas...teisėjas Petras Simėnas iškeltų ikiteisninių tyrimų bylose nematė V.R. nusikaltimų,  juos savaip interpretavo, biurokratiškai atsirašinėjo, vilkino bylų nagrinėjimo laiką, ikiteisminius tyrimus nutraukdavo konstatuodami, kad V.R. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, o G.Urbietis ir M.Jackevičius  tarnybiniuose pranešimuose savo valdžiai konstatuoja, kad negali rasti V.R., nes  jo įtėvis nežinąs kur gyvena, o į mokslo praktiką neatvyksta.


 

 Negana to, ne kartą teko kreiptis į ir generalinę prokuratūrą, kitas aukštesnes instancijas-teismus ir pareigūnus, kad Šiaulių darbuotojų darbas atliekamas aplaidžiai, nusikalstamai, bylos vilkinamos, prieš liudytojus naudojama prievarta,  psichologinis smurtas. Ar visa tai ne dėl to, kad galimai pedofilas ir jo išaugintas nuo mažens įsūnis girėsi, kad jo įtėvio J.R.  artimi giminės ,,dvasios tėvai“ užima pačius aukščiausius teisingumo postus. Pagal įsūnio ir jo įtėvio pasakojimą, užtenka giminaičio skambučio, kad teisingumo vykdytojai vykdytų jų valią. Pagal atliekamus šių bylų ikiteisminius tyrimus labai panašu, kad viskas taip ir vyksta.

                       

VARNAI VARNAMS AKIŲ NEKERTA


Mano ir fondo steigėjo parašyti skundai bematant pasiekdavo tuos, kurie darė, mano galva, ne tik nusižengimus, bet nusikaltimus. Po skundų tuoj pat atsirasdavo tyrėjo A.Balčiūno tarnybiniai pranešimai, kur melagingai jis teigė,  kad fondą atstovaujantis gynėjas ir pats A.Veberis neva gali vilkinti bylą, neatsiliepia į skambučius, jo gynėjas nieko nežino, jokio iškvietimo nėra gavęs.   Jis teigia, kad  prieš tai, jo gynėjas laidavo, kad nebus jokių problemų. Susidarius tokioms aplinkybėms buvo priverstas tyrėjas A.Balčiūnas vykti tarnybiniu automobiliu į Panevėžio r. Staniūnų km pas A.Veberį į namus, kad paskelbti apie vienos bylos  ikiteisminio tyrimo pabaigą.


 

Atvyko, bet musę kandęs išvyko. Priedo, buvo padaryti video ir garso įrašai apie jo atvykimo tikslus ,,žmogiškai“ susitarti. Tuo tarpu, fondas randasi šalia Panevėžio policijos komisariato ir užtektų tik jų darbuotojo pranešimo, kad A.Veberis kviečiamas nuvykti į Šiaulius pas tyrėją ir A.Veberis ten būtų. Be to, A.Balčiūnui įduotas fondo telefono numeris, kuriuo visą parą gali prisikviesti A.Veberį ar mane. Jo tokie pašto kurjerio atliekami veiksmai tik įrodo mįslingus tyrimo ir blaškimosi tikslus.


 

Kas gali paneigti, kad ne jo ir jį kuruojančios prokurorės D.Voskoboinikovos savanaudiškiems ar neaiškiems jų tikslams? Nuo kada jie tapo tokie uolūs ir nuolankūs piliečių tarnai? Žmonių atsiliepimai to nerodo. Kas svarbiausia tokius tyrėjo A.Balčiūno veiksmus pridengė Šiaulių AVPK policijos komisariato vadovas Egidijus Lapinskas. Jis savo rašte  konstatuoja: ,,kad pagal A.Veberio perduotą skundą generalinei prokuratūrai, padarytus garso ir video įrašus  bei   išklausius video ir garso medžiagą tyrėjo A.Balčiūno veiksmuose tarnybinio nusikaltimo požymių nenustatyta. Faktas, ar buvo Šiaulių apskr. VPK paskirtos nuobaudos ar nebuvo, Jūsų teisių ir pareigų turinio nekeičia. Nuobaudų paskyrimas liečia tik pačius pareigūnus, bet neturi teisinių pasekmių kitiems asmenims‘‘.


 

Kitaip tariant, suprask, kad išlaikytinių darbas nekontroliuojamas ir jų veiksmus skųsti beprasmiška. Viskas tarsi žirniai į sieną. Jie net atsakymo neduos apie priimtas priemones. Kaip visada, liksi kaltas pats, kad skundiesi.

Susipažinę fondo gynėjai su tyrėjo A.Balčiūno tarnybiniu pranešimu, padarytais su juo garso įrašais pareiškė, kad nenori į š... kišti nagų, nes tas ,,žmogelis“ peržengė bet kokias ribas, ne tik išsukinėjant melu savo kailį, bet dar priedo šmeižiant ir savo kolegas-teisingumo vykdytojus.

              ŠIAULIŲ AVPK TYRĖJO ARTŪRO BALČIŪNO PĖDOMIS


Šiaulių APK tyrėjas Artūras Balčiūnas vedė  bylą pagal V.R. parašytą pareiškimą apkalbant melu mane, A.Veberį, Šiaulių pastorių A.Dobrovalskį, netgi įtėvį, pažeminant fondo, Šiaulių bažnyčios vardą bei kt. niekuo dėtus asmenis, kad tokiu būdu galėtų nuslėpti jo padarytus nusikaltimus. Tos bylos motyvų tyrėjas kratėsi kaip velnias kryžiaus.


 

Apklausdamas mane grasino,  darė psichologinį spaudimą,  perdavinėjo ,,linkėjimus“ per kitus asmenis, kad iškels net dvi bylas ir mane pasodins. Visa tai  dėl to, kad sakau tiesą bei ieškau fondui pradangintų materialinių vertybių už kurias esu atsakingas. Psichologinį spaudimą darė ne tik man, bet ir Šiaulių vienos bažnyčios pastoriui A.Dobrovalskiui, A.Veberiui. Kartą, kaip anksčiau minėjau,  net išdrįso atvykti į mano vadovaujamo fondo patalpas Panevėžyje, pas steigėją A.Veberį, kad ,,žmogiškai‘‘ susitarti (ta prasme duodant jam kyšį ir vieną jo kuruojamą  bylą nutrauks).


NEPRAŠYTAS SVEČIAS ŠIAULIŲ APK tyrėjas A.BALČIŪNAS PRIE VAIŠIŲ STALO FONDO PATALPOSE.


Tokiais savo veiksmais A.Balčiūnaas  ne kartą provokavo A.Veberį Šiauliuose.  Girdint man ir kitiems liudininkams tas atsispindi jo pokalbiuose telefonu, kuriuos girdėjau aš, kiti liudininkai, bei jo nusikalstami veiksmai visiškai suvokiami padarytuose video, garso įrašuose, kuriuos A.Veberis įdavė LR generalinei prokuratūrai. Suvokiami paprastam žmogui, bet ne jiems. Šantažas ir poveikis suvokiamas išklausius  pokalbius tarp tyrėjo A.Balčiūno, A.Veberio ir tyrėjo pakviestos valstybės gynėjos Kastinienės. Ji atvyko į tyrėjo A.Balčiūno kabinetą žymiai vėliau nei vyko neprotokoluojamas pokalbis, tarp A.Veberio ir tyrėjo.


 

A.Veberis pakviestą tyrėjo A.Balčiūno  valstybės gynėją nušalino. Įraše aiškiai suvokiamas tyrėjo A.Balčiūno psichologinis spaudimas ir kaltinimas, pagal melagingai parašytą vagies V.R. pareiškimą. A.Balčiūnas pokalbio metu, prieš pasirodant kabinete jo iškviestai valstybės gynėjai  įrodinėja, kad byloje yra ekspertų surašyta išvada, kuri 100 procentų patvirtina A.Veberio kaltę, tačiau vengė ją rodyti ir siūlė ,,žmogiškai‘‘ susitarti. Kai A.Veberis parodė atvežęs savo pasirinkto gynėjo orderį, pokalbio įraše girdisi  tyrėjo nustebimas, kam jo reikia, juk labai puiki valstybės skirta gynėja Kastinienė.


 

Jis ją gyrė, o A.Veberis viską sumaišė-suprask, planus ,,žmogiškai“ susitarti. Ji už pusvalandžio atėjo ir dalyvavo tolimesniame pokalbyje, nors A.Balčiūnas  žinojo, kad bus kitas gynėjas. Apie tai jį A.Veberis informavo jį telefonu, buvo nuvežtas sutarties sudarymo su gynėju orderis, bendravo su gynėju telefonu.

 Matydamas tyrėjo šališką bylos vedimą A.Veberis apie tai informavo dar kartą generalinę prokuratūrą, pateikė garso įrašą. Tačiau skundai grįžta į tas pačias rankas kas yra skundžiamas, o pastarieji duoda atsakymus skundo autoriui. Ar tokiu būdu gali būti vykdomas teisingumas?


 

BYLOS IŠSKAIDYTOS Į ATSKIRAS VEIKAS, KAD GERIAU BŪTŲ TEISĖTVARKAI  NARDYTI  DRUMSTAME  VANDENYJE


 

Padaryti V.R. nusikaltimai suskaidyti net į keletą atskirų bylų, kad teisingumo vykdytojai darbo nepritrūktų, o nukentėjusius (fondo atstovus) būtų galima kankinti tiek materialiai tiek moraliai, nenoru tinkamai atlikti darbą, išsiaiškinant tiesą. Kitaip tariant, ieškovai pavargs, matydami beprasmį laiko gaišimą, materialinius ir moralinius nuostolius, o TIESA  nutols ir nebeieškos jos.


 

 Kaip minėjau, savo iniciatyva A.Balčiūnas darė psichologinį spaudimą A.Veberį įtikinėdamas, kad šis imtų gynybai jam priimtiną Šiaulių valstybės paskirtą advokatę Kastinienę ir atsisakytų Panevėžio gynėjų, kurie atstovautų fondo ir A.Veberio interesus. Daugybę kartų tyrėjas  skambindavo A.Veberiui telefonu ir kviesdavo atvykti į Šiaulius be gynėjo. Jam  sakydavo, kad byloje nieko naujo nėra. Neva, tai vis dar laukia kažkokių tai ekspertų išvadų dėl psichotropinių medžiagų ir pan. Vėliau sužinojau, kad visos ekspertų išvados seniai guli pas jį patį ant stalo.


 

Bėda kitame, kad jos nepalankios apšmeižusiam V.R., todėl bylos tyrimą pakreipti jam norima linkme ir talkinti galimai pedofilo išaugintam įsūniui nenaudingos. Todėl iki A.Veberio skundo generalinei prokuratūrai byla buvo vilkinama. . Po keletos skundų generalinei prokuratūrai tyrėjas A.Balčiūnas  ir prokurorė D.Voskoboinikova skaitė, kad byla išsamiai išnagrinėta, baigta iki galo ir suskubo permesti į teismą. Tokiu būdu, užmaskuojant  tyrėjo A.Balčiūno ir kontroliuojančios bylą prokurorės Dianos Voskoboinikovos nekompetenciją ar suplanuotus ir iš anksto suvokiamus tokio tyrimo veiksmus ,,žmogiškai‘‘ (suprask už pinigus) susitarti.


Mat,  ikiteisminio tyrimo pradžioje, nesant tam jokio teisinio pagrindo ar būtinumo A.Veberį pagal V.R. melagingai parašytą pareiškimą įkalino. Suvokę, kad peržengė ribą, netrukus paleido, o po to visais įmanomais būdais ėmė šantažuoti ir daryti prievartą liudininkams, kad pagrįstų V.R melą. Tačiau pataikė ant principingų ir dorų žmonių. Nepavyko tyrėjui A.Balčiūnui liudininkų palaužti psichologiniu smurtu bei gąsdinimais įkalinti. Tačiau net pateikdama A.Veberiui kaltinimą prokurorė D.Voskoboinikova sugebėjo iškreipti ekspertų išvadą.  Ji ,,nekaltai“ pakeitė tik dvi priešdėlio raides, kurios pakeitė ekspertų pažymos esmę dėl ko galima nekaltai apkaltinti. Vietoje žodelio ,,ne-susijusių“, parašo ,,susijusių“. Kas gali paneigti, kad taip rašydama D.Voskoboinikova negalvojo, kad praslys ir niekas nepastebės jos klastos? Tačiau nepraslydo, nes  A.Veberis ir profesionalūs fondo gynėjai žinojo su kuo reikalą turi.

 

NORS PROKURORĖ D.VOSKOBOINIKOVA RANDASI VIEŠAME TEISMO PASTATE IR YRA VIEŠAS ASMUO, BET BIJO TIESAI ŽIŪRĖTI Į AKIS IR SLEPIA SAVO VEIDĄ SUKURPUSI MELU BYLĄ


 

Nors fondo gynėjas ir A.Veberis pateikė daugybę prašymų, matydami bylos klaidas ikiteisminiame tyrime juos tyrėjas A.Balčiūnas ir  jo darbą kontroliuojanti  prokurorė D.Voskoboinikova netenkino. Liko neapklausta dalis  liudininkų, neatliktos būtinos ekspertizės, neatliktos akistatos, apklausos protokoluose apsčiai klaidų, jie pilnai neužpildyti, padaryti taisymai... Viso to, kas privaloma ir būtina,  jie nematė ir stengėsi užsirišti akis. Tačiau, kai byla atsidūrė teisme, teismo  posėdžiuose  prokurorė D.Voskoboinikova prašo tenkinti tariamo nukentėjusio V.R. ir jos gynėjos, papildomus prašymus, kviečiami nauji iš ,,gatvės“ jų liudininkai, nors pati skaitė, kad byla išsamiai išnagrinėta ir baigta. Kas tai? Nekompetencija ar skęstančiųjų šauksmas ir griebimasis šiaudo, o gal komanda iš viršaus? Lietuvos piliečiai turi tokią patirtį.


 

 Ne kartą teko skųsti Šiaulių prokuratūros darbuotojus, kad  leistų susipažinti su šia ir kitomis iškeltomis V.R. bylomis, kai atliekamų tyrimų tyrėjai konstatuodavo, kad bylų nagrinėjimas  baigtas, tačiau susipažinti neleidžia. Tam pagalius į ratus kaišiojo ir energingai  priešinosi Šiaulių ,,žymūs‘‘ prokurorai S.Dobiliauskas ir N.Raugienė. Kai kuriose bylose po mano ir žinomo visuomenės veikėjo, nuskriaustųjų gelbėtojo, žurnalisto, fondo steigėjo, pastoriaus Alvydo Veberio skundų aukštesnėms instancijoms, pradėti iš naujo ir vėl nutraukti net po šešis kartus ikiteisminiai tyrimai dėl to paties nusikaltimų fakto!!! Užtat teisėsaugos ir teisingumo sergėtojai ir vykdytojai skundžiasi, kad labai ,,apkrauti darbu”, nemiega naktimis, negali atlikti tinkamai jiems patikėto pareigų. Vargšai, kitaip nepavadinsi. Tokiomis suktybėmis ir atsirašinėjimais, kaip jie spės.


 

Turbūt negalima būtų viską matyti tik  juodame fone. Šiame ,,pamestinuko“ V.R., kurį išaugino nuo kūdikystės galimai pedofilas J.R.   nusikaltimų tyrimų maratone būta principingų ir dorų darbuotojų. Mano skundai patekę į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės rankas atnaujinti ir patenkinti. Kažkodėl ši prokurorė matė ir įžvelgė nusikaltimus, savo pavaldinių padarytas klaidas. Matė klaidas ir Šiaulių apylinkių teisėjai Daiva Girdėnienė, Alfredas Vilbikas, Alma Berniūnaitė, Aldona Monstavičienė ir kt.   Tačiau gausus būrys valdininkų, matyt, viską mato per užtamsintus akinius. Bylas  sugebėjo ir vis dar sugeba aklai užgesinti ir dengti nusikaltimus.


 

Fondą gina kvalifikuoti Panevėžio teisininkai, kurie teisėsaugos sistemoje dirbo policijos, prokuratūros, saugumo dapartamento struktūrose tyrėjų ir kitus atsakingų vadovų darbus. Jie pavargo rašyti skundus ir stebisi tokiu impotentišku ir protu nesuvokiamu Šiaulių darbuotojų išsidirbinėjimu. Atrodytų, kad jų galvose ne smegenys, bet  barškančios puodynės, užpildytos smėliu. Nors fondui padaryta keletos tūkstančių materialinių vertybių nuostolis, tačiau atliekant ikiteisminius tyrimus jau fondui patirta žala sudaro dešimtis tūkstančių, neskaitant tų išlaidų, kurias gauna ,,teisingumo‘‘ vykdytojai.


 

Manau, viską paskaičiavus į šimto tūkstančio sumą nebeįsitalpintų. Ar tokiais jų veiksmais gali valstybė sudurti galą su galu, kai valstybės biudžeto lėšos bira kaip smėlio laikrodžio smiltys? Ar įmanoma paprastam eiliniui piliečiui rasti teisingumą ir nustatyti TIESĄ Lietuvos mafinėse struktūrose? Kad virš 90 procentų gyventojų teisine sistema nepasitiki, tai jau nieko nestebina, tačiau kam ši išlaikytinių armija reikalinga, jei ji dirba niekinį, sakyčiau nusikalstamą, darbą? Kiek dar tęsis šiose struktūrose ,,bespridielas‘‘? Kiek dar žmonės turės kantrybės žiūrėti į jų išsidirbinėjimus kankinant liaudį? Pavyzdžiai rodo, kad LR piliečiai kovoja dėl TIESOS dešimtmečiais, tačiau visi galai sukišami į vandenį, o ,,teisingumo“ vykdytojai triumfuoja.


FONDO BATAI BUVO DU GULI JIE ŠIAULIŲ POLICIJOJE PO STALU


 

Susipažinkime su dar viena V.R. byla. Keisčiausia tai, kad šioje kaip ir kitose bylose fondas pats sugebėjo surinkti įkalčius, faktus, perdavė juos Šiaulių teisėsaugai, o šie niekaip negali išnarplioti visišką paprastą, išskirtą į atskirą bylą, pavogtų batų iš fondo dilemą. Per beveik du tyrimo metus batai guli Šiaulių policijos komisariate, bet teisėtam savininkui (Fondui) nuostoliai neatlyginti, o nusikaltėlio veiksmai slepiami.


 

ŠIAULIŲ POLICIJOS KOMISARIATO DARBUOTOJAI PASIŪLĖ FONDUI SUDĖVĖTUS, DVOKIANČIUS IR   MĖŠLINUS BATUS PAIMTI PO DAUGIAU KAIP METŲ LAIKOTARPIO.


 

Apie tai, viską nuo pradžių. 2012 metų gruodžio mėnesį atvykęs į Panevėžio mano vadovaujamą fondą V.R. apgaulės būdu, turėdamas tikslą pasipelnyti, išviliojo kompiuterį, mob. telefoną, ir priedo pavogė vyr. odinius batus, pirštines, vyr. odinį krepšį. Kaip anksčiau minėjau, kiekvienam daiktui atliekami atskiri ikiteisminiai tyrimai, nors vienas nukentėjusysis ( fondas) ir vienas nusikaltėlis (V.R.). Kadangi pagrobimo metu V.R. nepagautas už rankos, reikėjo ieškoti būdų kaip išsiaiškinti jo padarytus nusikaltimus. Teisėsaugos ,,darbo“ pavyzdžių turime visą malkinę, kai jie dirba, bet galutinis rezultatas būna niekinis.


 

Pradžioje, dėl batų dingimo bandžiau telefonu užklausti V.R. ar kartais batų ,,nepasiskolino“, nes žinojau, kad įtėvis mažai dėmesio skiria savo išauginto  įvaikio aprangai, avalynei, nes gyvena nepasiturinčiai. Atsakymas iš V.R sulaukiau, kad apie tai nieko nežinantis ir jų nepaėmė. Tuomet prašiau, kad fondo steigėjas A.Veberis būdamas savo asmeniniais ir fondo reikalais Šiauliuose susitiktų su V.R. įtėviu ir išsiaiškintų dėl visų materialinių vertybių, kurios dingo iš fondo, tame tarpe ir batų. A.Veberis aplankė ir susitiko su įtėviu. Slapta padarė garso įrašą, kuriame J.R. pasakoja, kad minimus batus matė nešiojantį savo įsūnį.


 

Pasakojo, kad įsūnis juos nusipirko. Be to nurodė, kad įsūnis sugeba meluoti. Tada ši garso medžiaga buvo perduota Šiaulių policijos komisariatui, kaip įrodymas. Šiaulių policijos komisariatas apklausdamas V.R. vistiek pasikliauja ir tiki juo,  bet ne fondo atstovų nuosekliais parodymais bei garso įrašu.  Šią, kaip ir kitas bylas  teisėsaugininkai mėto kaip karštas bulves iš vienų rankų į kitas. Dėl to paties epizodo-batų vagystės iškelti net penki!!!  ikiteisminiai tyrimai ir byla nutraukiama  iki naujo fondo gynėjų parašyto skundo. Fondas patyrė vien dėl batų vagystės jau kelis tūkstančius nuostolių, kuriuos niekas neatlygins, nes tai teisėsaugos darbo brokas, o jie nepakaltinami, o batų vertė viso labo tik 200 litų!


 

 Apie visus tolimesnius įvykius ir kitas narpliojamas bylas informuosiu visuomenę, nes teismo posėdžiai vyksta uždari,  o žurnalistui  A.Veberiui apie šiuos įvykius uždrausta kalbėti pasirašytinai.


KIEK LIETUVOJE RASIME VYRŲ, KURIE AUGINA SVETIMUS VAIKUS NUMETĘ SAVUS?


 

Labai aktualus šių dienų klausimas, kai Pasaulį valdo demoniškos jėgos:

  ,,Ar gali vyras, išvijęs dvi žmonas su trimis savo biologiniais vaikais, išauginti dorą pilietį? Savo biologiniams vaikams J.R. apart menkų alimentų, neskyrė jokio dėmesio.  Gyveno toliau vienas tik su nuo kūdikystės įsivaikintu  pamestinuku, be jokių padėjėjų, auklių ar sugyventinių. Kitaip sakant, be moters meilės ir motiniškos šilumos. Įvaikintam kūdikiui įtėvis J.R. melavo ir slėpė apie jo biologinę prigimtį.


 

Kai ketverių metukų  pamestinukui V.R. darželyje įmotė E.R. pasakė, kad įtėvis nėra jo tetukas, šis išskyrė į atskirus darželius savo biologinę dukrą K. ( kurią atskirai prižiūrėjo ir augino jos motina E.R.)  su įvaikintu berniuku V.R., kad jie nebesusitiktų ir nutrauktų bet kokį ryšį. Savo buvusiai žmonai taip pat uždraudė bendrauti, grasino ir rodė baudžiamuosius straipsnius apie išduotą paslaptį dėl įsivaikinimo. V.R. įmotei teko pasakytą tiesą atitaisyti melu, įvaikiui rodant dokumentus-pasus, gimimo liudijimą, kad šis iš tikro yra  jų vaikas.


 

Kur buvo Šiaulių vaikų teisių tarnybos, teismai, kurie leido ir nustatė įvaikinto kūdikio  gyvenamąją vietą  ne su pedagoge įmote E.R., bet su santechniku įtėviu J.R.?  Ši istorija bus išnarpliota ir atskleis viską iki galo, išviešinant talkinančių pavardes. Tai bus įvardinti atvirai, be inicialų. Laukite tęsinio. Gal tai naujas pedofilo lizdas, kurį apsaugo  klanai? Ar ši istorija neprimena Garliavos įvykių? Ar tikrai pedofilų klano LR nėra? Galiu ne vieną pedofilą į dienos šviesą išvilkti ir parodyti. Klausimas kas tuo patikės ir tirs? Tie patys pedofilai ir jų šalininkai?