STRAIPSNIAI
TEISĖJŲ IR ŽINIASKLAIDOS ,,SKALIKŲ“ SIMBIOZĖ
(SUSIGYVENIMAS DĖL NAUDOS)
"Panevėžio kraštas" korespondentui
Dariui KRASAUSKUI
pankrim@lrytas.lt
Kopija: laikraščio „Panevėžio kraštas“
redaktorei Liminai MATELIENEI
Dėl publikacijos "Senutės „gelbėtojai“ jos buto neregės"
2019-12-01
Kadangi Jūsų 2019 lapkričio 28 d. rašinyje apie panevėžietį A.Veberį "Senutės „gelbėtojai“ jos buto neregės" yra minimas labdaros-paramos fondo "Biblijos studijos" vardas neigiamame kontekste, todėl aš, kaip šios organizacijos vadovas, turiu pareigą reaguoti, pirmiausia dėl nekorektiško straipsnio pavadinimo.
Fondas "ne kabutėse", o realiai yra daug padėjęs minimai senolei ir praktiškai išgelbėjęs ją nuo mirties, nes minimu laikotarpiu ji buvo rasta išsekusi, apleista, badmiriavo, nes neturėjo ko valgyti, o dėl lūžusios rankos negalėjo apsitarnauti. Už skolas atjungtas telefonas, neveikianti santechnika, atjungtas vanduo, gamtinius reikalus priversta atlikti į kibirą. Dėl tvyrančio kvapo santechnikai net nenorėjo dirbti. Avarinei situacijai pašalinti senolė lėšų neturėjo. Fondas padarė viską, kad ji skubiai gautų būtinąją pagalbą ir už skolas nebūtų išmesta į gatvę. Taigi, tiesa yra visiškai kita.
Dėl šių motyvų prašau pakeisti straipsnio pavadinimą arba pašalinti kabutes nuo žodžio "gelbėtojai", nes šiuo nesąžiningu žurnalistiniu triuku specialiai iškreipiama situacijos esmė ir visam straipsniui yra suteikiamas neigiamas kontekstas. Tuo skaitytojams norima įpiršti mintį, kad Fondas neva užsiima kažkokia nusikalstama veikla, o ne pagalba. Tai daro žalą mūsų organizacijos reputacijai.
Informuoju, kad po suteiktos skubios pagalbos, Fondas apie kritinę senolės sitaciją pranešė Panevėžio savivaldybei, policijai, prokuratūrai ir prašė, kad būtų ginamas senolės viešasis interesas ir iškeltos baudžiamosios bylos Panevėžio savivaldybės valdininkams už piktybišką neveikimą. Bet ir po to, biurokratai net piršto nepajudino, o skundus atmetinėjo. Fondui nebeliko nieko kito, kaip pačiam spręsti senolės priežiūros reikalus.
Savo straipsniu Jūs skaitytojams bandote įteigti, kad Fondas neva atsikratė senole, išrūpinęs laikiną priežiūrą globos namuose. Iš tikrųjų, savivaldybės klerkai, žinodami, kad senolė turi butą, savavališkai, klastodami dokumentus, patys paslapčia persivedė senolę savo žinion ir jau nebeleido jos pasiimti. Teisiškai tai traktuotina kaip žmogaus pagrobimas.
Pasigrobę senolę, valdininkai baisiai užsiuto, kai pamatė, kad ši savo butą jau yra padovanojusi našlaičiams ir užgrobti jo nebegalima. Tada buvo imtasi drastiškų ir net nusikalstamų metodų. Buvo pajungta prokuratūra, medikai, žiniasklaida, netgi teismai. Guvi ir stipri močiutė buvo paversta psichiškai neįgalia ir tikriausiai numarinta, nes niekaip kitaip negalima paaiškinti, kodėl ji, nesiskundusi sveikata, taip staiga mirė, kodėl niekam nebuvo pranešta apie jos mirtį, kodėl palaikai prieš velionės valią buvo skubiai sudeginti ir paslapčia palaidoti? Žinoma, prokuratūra šio kriminalo netirs, nes jų misija dangstyti valdininkų aferas, o žiniasklaida tiesiog bijos rašyti tiesą.
LR Generalinė prokuratūra buvo įpareigojusi Panevėžio apygardos prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šie nukreipė tai padaryti Panevėžio AVPK. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apklausta senolė. Nustatė, kad veiksniai senolei jokia pagalba nereikalinga ir ikiteisminį tyrimą nutraukė. Kad senolė veiksni patvirtino net penki Panevėžio medikai, tame tarpe psichologai, betarpiškai bendravę su minima senole.
Trys atskirų Panevėžio kontorų notarai padarė tokią pat išvadą. Nepaisant to, Panevėžio apygardos teismas apskųstą nutartį nagrinėjo už uždarų durų rašytine proceso tvarka. Neatsižvelgė į pareikštus atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymus bei gautas LR Teisingumo ministerijos bei LR psichikos sveikatos centro specialistų išvadas. Nebuvo nagrinėjama papildomai pateikta medžiaga, video įrašai. Teismo nutartis bus skundžiama Aukščiausiam teismui.
Atkreipiu dėmesį, kad ir ankstesnieji Jūsų straipsniai, kuriuose minimas mūsų Fondas, yra neobjektyvūs, šmeižikiško pobūdžio ir darantys žalą organizacijos reputacijai. Gaila, kad ankstesnis vadovas neturėjo bylinėjimosi su žiniasklaida patirties ir laiku neužkirto kelio šiems kenkėjiškiems veiksmams. Pagal galimybes taisyti šią padėtį teks man.
Informuoju, kad straipsnyje informacija pateikima klaidinančiai: butas atiteko Fondui, o ne jo vadovui. S.Marcinkevičius nėra vadovas. A.Veberis taip pat nevadovauja Fondui jau nuo 2009 metų. Aprašomoje byloje jis nėra nei ieškovas, nei atsakovas, o tik tretysis asmuo ir nesuprantama, kodėl straipsnyje jis pateikiamas kaip kažkoks svarbiausias bylos veikėjas.
Šį laišką prašau laikyti oficialiu atsiliepimu į minėtą publikaciją ir pateikti viešai.
Pagarbiai -
Labdaros ir paramos fondo "Biblijos studijos"
vadovas Valentinas Repšys
