"Aš bendrauju ne tik su krikščionimis, bet ir nusikaltėliais, vagimis, narkomanais, banditais, žmogžudžiais... Iš tiesų yra keletas atsivertusių, kurie kaip ir šis, šiame video skelbia Dievo Žodį. Kitiems tas kelias labai ilgas ir ne visi pasiekia finišą. Praeina dešimtmečiai, bet trokšantys išsilaisvinti iš antikristo grandinių, galiausiai pradeda mąstyti, ateina praregėjimas. Gimsta iš naujo. Dievas kantrus ir tokių laukia,"- sako Alvydas Veberis...

Jie lenkiasi moteriško pavidalo pamėklei, kurią vadina „Marija“, jie bučiuoja vyriškos išvaizdos stabo, įvardinto „Jėzumi“, kojas, jie laižo akmenį Šiluvoje ir statosi medinius drožinius – „rūpintojėlius“ savo kiemuose. Jie smaigsto kryžius šalikelėse, nes vis nori matyti Jėzų nukryžiuotą, o ne gyvą, kuris prisikėlė iš numirusiųjų prieš daugiau kaip 2000 metų.

Kokioje šalyje gyvename?

Kaip atsakymas į šį retorinį klausimą - viena mūsų paramos fondo veiklos diena. Tai nėra valdiška įstaiga. Žmonės čia dirba ne dėl piniginio atlygio, bet čia jūs niekada nepamatysite iškabos "išeiginė"...

Šeštadienio rytą vieno nuteistojo brolis Gediminas kreipėsi pagalbos į fondą, kad jo brolis Saulius...

Nuoširdus ačiū visiems krikščionims palaikantiems mūsų darbus, skelbiant Dievo Žodį. Dėkoju už asmenines aukas, kurios pervedamos į mūsų Labdaros-paramos fondo ,,Biblijos studijos" sąskaitą LT517300010076812371, UAB Swedbank. Jūsų gerumą įvertina Tas, nuo kurio nėra nieko paslėpta. Kiekvienas, net ir menkiausias pinigėlis, pasitarnauja Dievo šlovei ir garbei... 

Fondas prisiėmė atsakomybę padėti dar vienam nepilnamečiui, pavadinkim jį Mantu. Našlaičiu nepavadinsi. Iš vienos pusės turi tėvą ir motiną. Iš kitos pusės neturi nei vieno, nei kito. Daugelį metų tėtis įkalinime, o mama su sesute užsienyje. Paauglystės metuose, kai abu tėvai vaikams labiausiai reikalingi, Mantas jų realiai neturi...

Viešas laiškas Lietuvos krikščionių bendruomenėms, tikintiesiems  ir žiniasklaidos atstovams,

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovei Dianai Varnaitei, Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, Šiaulių r. savivaldybės merui Algimantui Gaubui...

Gruodžio pradžioje Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyko renginys „Knyga – šimtmečiai istorijos, pasiklydę šiuolaikiniame pasaulyje“. Renginio metu įstaigos darbuotojai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasakojo rašto ir knygos atsiradimo istoriją, paporino apie žymesnius kūrinius. Bet pamiršo paminėti Knygų knygos, kurios kalba pripildyta gilios prasmės ir kurioje glūdi didžiosios gyvenimo tiesos...

Daugeliui iš mūsų nuo vaikystės atrodo, kad tai kas susiję su Dievu, yra nuobodu, neįdomu ir skirta tik senyviems žmonėms, kurie nebeturi kuo džiaugtis pasaulyje. Bet kai mano brolis įtikėjęs Gyvąjį Dievą, atvažiavęs į namus skelbė mums, namiškiams, koks iš tiesų yra Dievas...

Žmonės ieško TIESOS. Tai labai geras ir kilnus siekis, bet kai TIESA-KRISTUS atėjo į žemę, TIESA tapo pavojinga tiems, kurie širdyje puoselėjo  piktus kėslus. Tai jie suplanavo Tiesą prikalti ant kryžiaus ir ją nužudyti. Jie tada nežinojo, kad Tiesa galingesnė už mirtį...

Šiandien fondo nariai vieną kepalėlį duonos ir gėles nuvežė į Laimutės ir Vytauto Kedžių namus. Viešpats šiuose namuose maitino minią ir daugino duoną (kaip iš gausybės rago) ganėtinai ilgą laiką. Minia nedėkojo, nesuprato ir nemąstė iš kur tokia gausa. Jie valgė, gėrė, linksminosi...ir egoistiškai rūpinosi savo kūniškais malonumais. Jie pamiršo Dievą. Ne tik Jo negarbino, bet tiesiog spjaudė Jam į veidą.