Nuoširdus ačiū visiems krikščionims palaikantiems mūsų darbus, skelbiant Dievo Žodį. Dėkoju už asmenines aukas, kurios pervedamos į mūsų Labdaros-paramos fondo ,,Biblijos studijos" sąskaitą LT517300010076812371, UAB Swedbank. Jūsų gerumą įvertina Tas, nuo kurio nėra nieko paslėpta. Kiekvienas, net ir menkiausias pinigėlis, pasitarnauja Dievo šlovei ir garbei... 

Fondas prisiėmė atsakomybę padėti dar vienam nepilnamečiui, pavadinkim jį Mantu. Našlaičiu nepavadinsi. Iš vienos pusės turi tėvą ir motiną. Iš kitos pusės neturi nei vieno, nei kito. Daugelį metų tėtis įkalinime, o mama su sesute užsienyje. Paauglystės metuose, kai abu tėvai vaikams labiausiai reikalingi, Mantas jų realiai neturi...

Viešas laiškas Lietuvos krikščionių bendruomenėms, tikintiesiems  ir žiniasklaidos atstovams,

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovei Dianai Varnaitei, Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, Šiaulių r. savivaldybės merui Algimantui Gaubui...

Gruodžio pradžioje Šiaulių tardymo izoliatoriuje vyko renginys „Knyga – šimtmečiai istorijos, pasiklydę šiuolaikiniame pasaulyje“. Renginio metu įstaigos darbuotojai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasakojo rašto ir knygos atsiradimo istoriją, paporino apie žymesnius kūrinius. Bet pamiršo paminėti Knygų knygos, kurios kalba pripildyta gilios prasmės ir kurioje glūdi didžiosios gyvenimo tiesos...

Daugeliui iš mūsų nuo vaikystės atrodo, kad tai kas susiję su Dievu, yra nuobodu, neįdomu ir skirta tik senyviems žmonėms, kurie nebeturi kuo džiaugtis pasaulyje. Bet kai mano brolis įtikėjęs Gyvąjį Dievą, atvažiavęs į namus skelbė mums, namiškiams, koks iš tiesų yra Dievas...

Žmonės ieško TIESOS. Tai labai geras ir kilnus siekis, bet kai TIESA-KRISTUS atėjo į žemę, TIESA tapo pavojinga tiems, kurie širdyje puoselėjo  piktus kėslus. Tai jie suplanavo Tiesą prikalti ant kryžiaus ir ją nužudyti. Jie tada nežinojo, kad Tiesa galingesnė už mirtį...

Šiandien fondo nariai vieną kepalėlį duonos ir gėles nuvežė į Laimutės ir Vytauto Kedžių namus. Viešpats šiuose namuose maitino minią ir daugino duoną (kaip iš gausybės rago) ganėtinai ilgą laiką. Minia nedėkojo, nesuprato ir nemąstė iš kur tokia gausa. Jie valgė, gėrė, linksminosi...ir egoistiškai rūpinosi savo kūniškais malonumais. Jie pamiršo Dievą. Ne tik Jo negarbino, bet tiesiog spjaudė Jam į veidą.

"Skandalas Šiauliuose: vyras teigia, kad jį išprievartavo bažnyčioje''- pamatęs tokį sensacingą ir intriga "kvepiantį" straipsnio pavadinimą, retas kuris nesusigundys jo atsiversti. Tuo naudojasi DELFI sensacijų gamintojai. Vardan portalo skaitomumo, jie nepasibodėjo vėl papilti paplavų ant jau teismo išteisinto žmogaus ir tai padarė pažeisdami ne tik žurnalistinę etiką, bet ir įstatymus. Pamatę, kad jiems patiems pakvipo baudžiamąja atsakomybe, delfistai puolė taisyti padarytas klaidas, bet šmeižikų mestas šešėlis ant nekaltų žmonių ir nieko dėtų bažnyčių taip ir liko...

Kaip šauksi, taip atsišauks. Tik gerumu galima nugalėti blogį. Šiandien aplankiau su fondo globotiniais ir geros valios žmonėmis Panevėžio moterų pataisos namus. Nuteistųjų mažyliams nuvežėme rūbų, o suaugusioms pasaulinės literatūros bei Lietuvos rašytojų knygų. 

„Kas benutiktų – viskas į gera". Bet kuris išbandymas – visada galimybė. Dievas mūsų nebaudžia, o tik leidžia mums mokytis. Visas mūsų gyvenimas – išbandymų grandinė, kurio rezultatas – suvokimas. Ir jei su tavimi atsitinka kažkas už ribų – na visiškai, atrodytų, blogai ir nėra kur dėtis – kvaila būtų klausti: „Už Ką?". „Kodėl?" – štai teisingas klausimas.